Kai mokslai suteikia ne tik žinių, bet ir atveria daug galimybių
Italija. Ta nuostabioji Italija. Kaip aš bijojau čia atvažiuoti ir kaip  po to  nenorėjau iš čia  išvykti. Tačiau atėjo laikas grįžti namo, ten laukė šeima, namai, darbas, draugai. Žinoma, aš ir pati labai pasiilgau Lietuvos, todėl išvykau iš Italijos ir  liūdėdama, ir džiaugdamasi.
Facebook

Kai mokslai suteikia ne tik žinių, bet ir atveria daug galimybių

Pradėsiu nuo pat mano kelionės pradžios. Iš Lietuvos išvykome balandžio 28 d. Keturi Erasmus+ studentai: Renata, Lolita, Larisa ir aš – Olga, lydimi keturių mokytojų iš mūsų puikiojo Švenčionių profesinio rengimo centro (ŠPRC), pradėjome savo nuotykį. Savaime suprantama, kad visi jaudinomės, nes kai kurie lėktuvu skrido  pirmą kartą gyvenime. Viskas praėjo sklandžiai, lėktuvas sėkmingai nusileido Neapolio oro uoste. Čia mus pasitiko priimančios šalies atstovas, ir mes, susikrovę lagaminus į mikroautobusą, tris valandas važiavome naktine Italija iki pat mūsų kelionės tikslo, miesto, įsikūrusio ant Adrijos jūros kranto, romantišku pavadinimu Rodi Garganiko (Rodi Garganico). Į viešbutį įžengėme 3 val. nakties, tad  išvargę, bet laimingi iškart griuvome miegoti.

Mūsų viešnagės Italijoje pirmosios dienos prabėgo labai greitai, nes turėjome daug veiklos. Pirmą atvykimo dieną persikraustėme į kitą viešbutį, tačiau spėjome susipažinti su miesteliu. Norėjosi kuo daugiau pamatyti. Ir, žinoma, praleisti laiką prie žydrosios Adrijos jūros. Jos smėlėti paplūdimiai mus pakerėjo, visos viešnagės metu nepabodo kasdien pasivaikščioti jūros krantu.

Praėjus porai dienų po atvykimo, išaušo akimirka, kai turėjome pradėti savo mokomąją praktiką. Renatai su Lolita nereikėjo niekur važiuoti, jos abi dirbo viešbučio, kuriame gyvenome, restorane: Lolita darbavosi virtuvėje, o Renata aptarnavo klientus restorano salėje. Praktikantės prisipažino, kad  teko darbuotis su geriausiu virtuvės šefu Vincenzo Rattazzi. Jos ne tik išmoko italų virtuvės subtilybių, bet ir  pamokė šefą, kaip pasigaminti lietuviškų patiekalų. Vieną karštą vakarą restorano svečiai atsigaivino įžymiais lietuviškais šaltibarščiais.

Kartu su  kolege Larisa į savo praktikos vietą vykome į kitą Gargano regiono miestelį – Karpino (Carpino). Čia, tarp kalnų, netoli Varano ežero, įsikūręs pagyvenusių žmonių, sergančių Alzheimerio liga, dienos centras „Uria Centro Diurno“. Kol vykome autobusu iki darbo, galvoje buvo įvairių minčių: ką reiks ten daryti, kaip susikalbėsim, kaip mus priims ten dirbantis personalas. Bet pasirodo bijoti nebuvo ko. Pirma praktikos diena, kaip ir visos mokomosios praktikos dienos, praėjo sklandžiai. Tariame nuoširdų ačiū visiems dienos centro darbuotojams už tai, kad nuo pat pradžių buvo labai draugiški ir geranoriški, padėjo, kantriai aiškino, mokė italų kalbos. Atrodo, kad per tą mėnesį ir dienos centro klientai, senukai, mus pamilo ir prisirišo prie mūsų.

Dabar, praėjus šiek tiek laiko po kelionės, dažnai susimąstau, ką gi man, be nepakartojamų įspūdžių, davė šį kelionė. Ogi daug ką. Visų pirma dar kartą įsitikinau, kad socialinis darbas yra labai reikalingas ir reikšmingas visuomenės gyvenime. Išmokau dirbti komandoje,  puiki ir draugiška darbo atmosfera atsiliepia darbo kokybei. Pradėjau geriau suprasti pagyvenusių žmonių poreikius, išsiaiškinau, kad vienas iš svarbiausių jų gyvenimo reikmių yra šiltas bendravimas, dėmesys ir rūpestis.

Negaliu nepaminėti svarbiausių žmonių, kurių dėka ir įvyko ši puiki ir prasminga kelionė – tai mūsų nuostabūs kuratoriai sutuoktiniai Mindaugas ir Karinė Luckos. Jie ne tik rūpinosi, kad mokomoji praktika praeitų sklandžiai, bet ir organizavo Erasmus+ dalyviams puikių ekskursijų, kad atvykę į Italiją studentai bei pedagogai galėtų pasigrožėti ir susipažinti su nuostabaus grožio svetinguoju Gargano regionu.

Kaip bebūtų liūdna, bet atėjo laikas grįžti namo. Po turiningai praleisto mėnesio, pavargusios, bet laimingos ir pilnos įspūdžių, grįžome namo, į Lietuvą. Tikrai niekada nepamiršime šios kelionės. Labai tikiuosi, kad dar ne vieną kartą pabuvosime šiame nuostabiame saulėtame krašte.

                                          Švenčionių PRC mokinė,

Erasmus+ projekto „Profesinė ateitis su Erasmus+“

                                  dalyvė Olga Bukina

Jūs taip pat gali sudominti
Švenčionių profesinio rengimo centro ERASMUS+ projekto Italijos Respublikoje mokinių ir mokytojų stažuotė
Naujienos

Švenčionių profesinio rengimo centro ERASMUS+ projekto Italijos Respublikoje mokinių ir mokytojų stažuotė

Newservice societa coperativa sociale yra Švenčionių profesinio rengimo centro partnerė įgyvendinant ERASMUS+ projektą. Projekto tikslas – stiprinti mokinių, mokytojų, darbuotojų profesinius ir bendruosius gebėjimus (ypač kalbų mokymąsi) ir centro gebėjimą vykdyti kokybiškus mobilumo projektus bei megzti kokybišką partnerystę. Šis partneris Italijoje yra naujas. Mūsų grupė: mokinės virėja Lolita Nasevičiūtė, padavėja-barmenė Renata Nasevičienė, dvi socialinio darbuotojo padėjėjos Olga Bukina, Larisa Čalkinienė ir lydintis mokytojas Romualdas Astrauka, dvi profesijos mokytojos Danutė Kavaliukaitė, Loreta Kazakevičienė bei centro direktorė Milda Gustienė – Vilniškė, vykome pirmą kartą. Mokinių stažuotės laikotarpis 04-28 – 05-27, mokytojų – 04-28 – 05-05 d.

Skaityti daugiau »
Atvirų durų diena Švenčionių profesinio rengimo centre
Naujienos

Atvirų durų diena Švenčionių profesinio rengimo centre

2022 m. gegužės 11 dieną, Švenčionių profesinio rengimo centre vyko atvirų durų dienos renginys. Į šį renginį buvo atvykę mokiniai su mokytojomis iš Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo, Ignalinos Česlovo Kudabos ir Pabradės „Žeimenos“ gimnazijų. Taip pat dalyvavo ir Švenčionių PRC devintokai bei dešimtokai.

Skaityti daugiau »
Edukacinis užsiėmimas, Šventų Velykų belaukiant
Naujienos

Edukacinis užsiėmimas, Šventų Velykų belaukiant

Švenčionių profesinio rengimo centre, 2022 m. balandžio 8 d. įvyko edukacija „Šventų Velykų belaukiant“. Ji buvo skirta vieniems prisiminti, kitiems atgaivinti mūsų senąsias krašto tradicijas: margučių marginimą vašku ir verbų rišimą. Iš Švenčionių rajono Kaltanėnų miestelio atvyko Rasa Breidokienė, edukatorė, etninių tradicijų puoselėtoja, savo krašto žolynų žinovė, sertifikuota tautinių juostų audėja. 

Skaityti daugiau »